Anatidaephobia yra tikrai neįprasta fobija: baimė būti stebimam ančių. Šis terminas – kilęs iš graikų kalbos „anatidae” (ančiai) ir „phobos” (baimė) – apibūdina neracionalų įsitikinimą, kad antis mus stebi, net kai nėra jokių įrodymų, kad tai vyksta. Tačiau tai, kad egzistuoja toks terminas, nereiškia, kad tai yra tikra. Pažiūrėkime kodėl.
Anatidaephobia, tikra fobija ar paprastas humoras?
Reikia pabrėžti, kad anatidaephobia nėra oficialiai pripažinta kaip tikra patologija. Daugelis ekspertų ją laiko labiau humoristiniu konceptu nei klinikine būkle, nes nėra mokslinių tyrimų, įrodančių specifinę baimę ančiams. Jos žinomumas daugiausia atsirado dėl garsios Gary Larson karikatūros, kuri išplatino idėją virusiniu būdu, vėliau sustiprintą daugybės memų internete.
Įdomu tai, kad ančiai turi natūralų polinkį stebėti aplinką. Šis elgesys, esminė jų komunikacijos dalis, padeda įvertinti aplinką: jei jie jaučiasi grėsmingi ar tiesiog smalsūs, jie intensyviai stebi. Taigi, antis, kuri intensyviai stebi kitą antį ar net tave, nėra priežastis nerimauti, o tik jų kasdienio gyvenimo dalis.
Vaizduotės įtaka ir neracionalios fobijos
Mūsų protas turi galią kurti ryškius vaizdus, kurie gali sukelti nerimą ir baimę, net kai nėra realios grėsmės. Šis fenomenas paaiškina, kodėl kai kuriose situacijose galime jausti vibracijas ar matyti dalykus, kurie neegzistuoja.
Vaizduotė
Mūsų protas turi nepaprastą talentą kurti labai ryškius vaizdus, kurie gali sukelti visiškai nepagrįstą nerimą ir baimę. Šie mentaliniai scenarijai gali sukelti nepagrįstas fobijas.
Gynybos mechanizmai
Žmogaus protas visais būdais stengiasi apsaugoti mus nuo potencialiai pavojingų ar skausmingų situacijų, todėl dažnai gali sukelti neracionalias fobijas, siekdamas sukurti apsauginę sieną, kad išvengtume kančios.
Interpretacijų iškraipymas
Dažnai mūsų mentaliniai scenarijai sukuria kognityvinius iškraipymus, tai yra tam tikrus mąstymo modus operandi, kurie leidžia mums suvokti realybę subjektyviai. Kalbant apie mūsų Anatidaephobia, antis, kuri stebi, yra objektyviai nekenksminga, tačiau mūsų protas gali iškraipyti objektyvumą, paversdamas ją kažkuo nerimą keliančiu ir nerimą keliančiu. Netinkama ir subjektyvi interpretacija sukelia nepagrįstas fobijas ir baimes, nors kol kas ančiai yra išgelbėti nuo to, kad būtų žmonių teroro priežastis (kiek žinoma).
Evoliucija
Pagal kai kuriuos tyrimus, neracionalių baimių atsiradimas gali turėti šaknis žmogaus evoliucijos kelyje. Tai todėl, kad laikais, kai žmogus kovojo už išlikimą, buvo svarbu greitai suvokti ir atpažinti galimą pavojų.
Socialinės ir kultūrinės įtakos
Kultūra ir visuomenė, kurioje žmogus gyvena, labai įtakoja mūsų baimes. Tai priklauso ne tik nuo informacijos, kurią absorbuojame per gyvenimą, bet ir nuo grynai subjektyvių asmeninių patirčių. Neatsitiktinai kai kurios baimės gali būti dalijamos grupės žmonių ir tapti tikrais hitais, kaip atsitiko su vargšais ančiais.
Jums taip pat gali būti įdomu: Bananų fobija egzistuoja: ja kenčia Švedijos ministrė – Il Bosone
