Nyctibius grandis (didysis naktibis) yra vienas iš įdomiausių evoliucijos prisitaikymo atvejų Amerikos atogrąžų miškuose. Šis naktinis paukštis išvystė unikalias savybes, kurios dieną jį daro beveik nematomą, o naktį – bauginančiai pastebimą. Jis taip pat turi labai ypatingą balsą, nors negali kalbėti kaip šis kitas paukštis.
Kas tiksliai yra didysis naktibis ir kur jis gyvena?
Dar vadinamas Great Potoo, tai naktinis paukštis, gyvenantis Centrinės ir Pietų Amerikos atogrąžų miškuose. Jis priklauso Nyctibiidae šeimai ir, būdamas 60 cm aukščio ir turėdamas daugiau nei 70 cm sparnų plotį, yra didžiausia savo genties rūšis.
Jo pagrindinė buveinė yra medžių lajos atogrąžų miškuose, kur tanki augmenija suteikia daugybę idealių vietų jo nepaprastam maskavimuisi. Ornitologai, tyrinėjantys šią rūšį, teigia, kad jį pastebėti reikia patyrusios akies ir begalinės kantrybės, nes jo buvimas puikiai susilieja su aplinka.
Kaip jis sugeba taip puikiai susilieti su medžiais?
Great Potoo maskavimosi strategija veikia per nuostabų prisitaikymų derinį. Jo plunksnos turi pilkai rudas atspalvius su subtiliomis juostelėmis, kurios puikiai atkartoja žievės ir sausų šakų išvaizdą.
Šis spalvinis maskavimas yra sustiprintas nepaprastu elgesiu: dienos metu jis užima standžią pozą su snapu nukreiptu į viršų, tiesiogine prasme susiliedamas su šaka, ant kurios sėdi. Šis nejudrumas gali trukti valandas, kol paukštis patenka į pusiau snaudulio būseną, kuri sumažina jo metabolizmą.
Spalvos ir elgesio derinys yra vienas iš nepaprasčiausių kripsis atvejų gyvūnų karalystėje, gynybinė strategija, leidusi jam išgyventi aplinkose, kuriose gausu plėšrūnų.
Ar tiesa, kad jis gali matyti užmerktomis akimis?
Didysis naktibis turi retą ir įdomų fiziologinį prisitaikymą. Jo vokai turi mažas plyšelius, kurie leidžia jam jausti šviesą ir judesį net tada, kai akys atrodo užmerktos.
Ši unikali savybė leidžia jam ilsėtis, išlaikant aplinkos stebėjimą. Dienos metu, kai jis susilieja su šakomis, jis gali aptikti plėšrūnus, nereikalaudamas judesių, kurie galėtų pakenkti jo maskavimuisi.
Tuo pačiu metu, ši specializuota regėjimo sistema leidžia jam aptikti judančią grobį, neįspėjant jo. Mokslininkai šią gebėjimą laiko išskirtiniu pavyzdžiu, kaip evoliucija gali sukurti novatoriškus sprendimus specifinėms išgyvenimo problemoms.

Kodėl jo naktinis balsas laikomas bauginančiu?
Jo šauksmas yra vienas iš paslaptingiausių atogrąžų miško garsų. Jis apibūdinamas kaip ilgas nusileidžiantis aimana, primenanti žmogaus dejonę ar ilgą atodūsį. Ši vokalizacija, sustiprinta naktinio miško tylos, sukėlė daugybę tikėjimų tarp Lotynų Amerikos vietinių gyventojų.
Kai kuriose Amazonės kultūrose šis garsas yra susijęs su miške pasiklydusių vaikų sielomis, o kitos tradicijos jį sieja su miško dvasiomis. Kai kurios kaimo bendruomenės jį netgi laiko reikšmingų įvykių pranašu.
Biologiniu požiūriu, šis šauksmas tarnauja teritorinei komunikacijai ir partnerių atpažinimui, tačiau jo „antgamtinė” kokybė ir toliau žavi tiek vietinius gyventojus, tiek elgesio biologus, tyrinėjančius akustinę komunikaciją naktiniuose gyvūnuose.
Kaip jis dauginasi ir kiek gyvena?
Great Potoo sudaro stabilias monogamines poras, kurios dažnai lieka kartu daugelį metų. Skirtingai nuo daugelio paukščių, jis neinvestuoja energijos į sudėtingų lizdų statybą.
Patelė deda vieną kiaušinį tiesiai ant natūralios šakos įdubos, dažnai pasirinkdama vietas, kurios siūlo puikų apsaugos ir maskavimosi balansą. Inkubacija trunka apie 30 dienų, abu tėvai pakaitomis rūpinasi kiaušiniu.
Kai jauniklis gimsta, jis iš karto paveldi maskavimosi instinktą, išlikdamas nejudrus ir užimdamas panašią pozą kaip tėvai. Jo gyvenimo trukmė gamtoje yra nuo 12 iki 14 metų, nors jo slapta prigimtis apsunkina tikslių demografinių duomenų rinkimą lauke.