Ichigo Ichie filosofija, įsišaknijusi japonų tradicijoje, siūlo stebėtinai veiksmingą raktą tiems, kurie siekia gyventi pilnai dabartyje. Ši sąvoka, pažodžiui verčiama kaip „vienas susitikimas, vieną kartą”, apima tūkstantmečių išmintį, būdingą rytų filosofijai. Bet ar mes, vakariečiai, galime iš to pasimokyti ir pritaikyti?
Jei negyveni taip, prarandi gyvenimą: tai yra Ichigo Ichie prasmė
Šios praktikos širdyje yra kiekvieno momento nepakartojamumo suvokimas. Kai sutinkame žmogų, ragaujame arbatą ar grožimės saulėlydžiu, praleidžiame brangų laiką su giminaičiu, tas tikslus momentas niekada nepasikartos su tomis pačiomis savybėmis.
Toks suvokimas skatina mus skirti visišką dėmesį patirčiai, kurią išgyvename.
Ichigo Ichie dalijasi elementais su „vakarietišku sąmoningumu”, nors išlaiko aiškiai japoniškas ypatybes. Abi kviečia į sąmoningą buvimą, tačiau japonų filosofija prideda gilią refleksiją apie egzistencijos laikinumą, kuris yra pagrindinė tema japonų kultūroje.
Gali sukelti šiurpą ar blogą nuotaiką galvoti apie tai, kaip mes esame laikini šiame pasaulyje. Bet kaip visada, viskas priklauso nuo to, kaip matome dalykus ir kaip juos priimame (ar teisinga kryptimi, ar ne).

Šios filosofijos taikymas reikalauja subtilaus, bet reikšmingo kasdienio suvokimo pokyčio. Arbatos ceremonijos meistrai, tokie kaip Sen no Rikyū, kodifikavo dešimt pagrindinių principų: neatidėlioti reikšmingų momentų; gerbti kiekvieno susitikimo unikalumą; atsisakyti prisirišimo prie praeities; tyrinėti naujas patirtis.
Kodėl ši praktika šiandien yra ypač svarbi? Skaitmeninių nuolatinių trukdžių amžiuje dėmesys tampa vis vertingesnis išteklius. Ichigo Ichie kviečia mus vėl susijungti su tiesiogine patirtimi, mažinant nerimą, kuris dažnai lydi šiuolaikinį gyvenimą.
Jei pagalvojate: ar kada nors pastebėjote, kaip intensyviausi jūsų gyvenimo momentai yra tie, kai buvote visiškai dabartyje? Štai, tai yra esmė.
Galų gale, tai nėra mąstysenos pokytis ar sudėtinga technika. Tiesiog perspektyvos pokytis: tai, kas anksčiau buvo paprastas momentas, dabar tampa prasminga patirtimi.
Kokybė, o ne kiekybė, net ir patirčių.