Adrian Simancas, 24 metų, niekada nesitikėjo, kad jo nuotykis su baidare pavirs į artimą susidūrimą su kuprotąja banginiu. Tačiau Čilės Patagonijos vandenyse būtent tai ir įvyko: jaunuolis buvo kelioms akimirkoms prarytas milžiniško jūrų žinduolio, o vėliau išspjautas be jokių sužalojimų. Primena Pinokį, tiesa?
Kai banginis tave palaiko pietumis (bet vėliau persigalvoja)
Bet kaip įmanoma išgyventi tokią patirtį? Atsakymas slypi kuprotųjų banginių maitinimosi elgsenoje, žinomoje kaip „lunge-feeding„.
Šie gyvūnai plaukia atvira burna, kad sugautų didelius kiekius krilių ir mažų žuvų, filtruodami vandenį per ūsus (odos dalis, kuri nusileidžia nuo gerklės palei trachėjos kraštą).
Adrianas atsidūrė banginio trajektorijoje šios manevro metu, netyčia patekęs į jo burną.
Laimei jam, kuprotieji banginiai negali praryti žmogaus. Jų stemplė yra per siaura ir jie neturi dantų, tinkamų kramtyti didelės apimties grobį. Todėl, net jei žmogus netyčia patektų į banginio burną, jis neišvengiamai būtų išspjautas, kaip nutiko ir baidarininkui.
Gali sudominti: 4 banginių šeimos: kelionė į jūrų zoologijos pasaulį
Bet dabar kyla klausimas: kodėl banginiai atlieka maitinimosi manevrus paviršiuje?
Taip yra dėl krilių (krevetėms panašių jūrų organizmų) ir mažų žuvų, kuriomis jie maitinasi, pasiskirstymo. Šie organizmai linkę koncentruotis tankiose sankaupose arti vandens paviršiaus, stumiami srovių ir pritraukti šviesos. Kuprotieji banginiai išvystė šią medžioklės strategiją, kad maksimaliai išnaudotų šiuos maisto išteklius.
Nepriklausomai nuo paties įvykio, visada reikia prisiminti, kad būnant vandenyse, kuriuose gyvena tam tikri gyvūnai (net jei jie nėra labai pavojingi, kaip šiuo atveju), verta laikytis tinkamo atstumo nuo vietų, kuriose gausu faunos. Tai svarbu tiek dėl gyvūnų pagarbos, tiek dėl plaukiojančiųjų saugumo.
