Erdvės tyrinėjimas šiuo metu išgyvena nepaprastą sujudimą ir galbūt galimybė atrasti nežemiškas gyvybės formas niekada nebuvo tokia konkreti. Pažangūs įrankiai, tokie kaip kosminis teleskopas James Webb ir gravitacinių bangų detektoriai, leidžia mums stebėti visatą su precedento neturinčiu tikslumu, atskleidžiant tūkstančius potencialiai gyvenamų planetų.
Ar egzistuoja kitos protingos gyvybės formos? Signalai galbūt jau čia
Bet ką mes tiksliai turime omenyje sakydami „gyvybė”? Apibrėžti šią sąvoką yra daug sudėtingiau, nei gali atrodyti. Apskritai, kalbama apie sistemas, galinčias augti, daugintis ir sąveikauti su aplinka, tačiau šis apibrėžimas palieka vietos įvairioms interpretacijoms.
Ar prie to turėtume pridėti ir terminą „protinga”? Nes šiuo atveju reikalas tampa sudėtingesnis, nes termino reikšmė gali skirtis priklausomai nuo studijų srities. Protinga gali būti tai, kas evoliucionuoja, prisitaiko, bet taip pat ir tai, kas yra plėšrūnas (kaip virusas).
Žemėje gyvybė remiasi anglimi, DNR ir RNR, kurie yra pagrindiniai elementai gyvybės funkcijų palaikymui. Tačiau yra pagrįsta klausti, ar kitose visatos dalyse gali egzistuoti gyvybės formos, pagrįstos kitais elementais, pavyzdžiui, siliciu. Kai kurie tyrėjai spėja, kad gali egzistuoti organizmai su silicio pagrindu sukurta struktūra, galintys prisitaikyti prie ekstremalių aplinkos sąlygų.
Nors niekada nebuvo rasta konkrečių įrodymų, patvirtinančių šią teoriją, įdomu pastebėti, kad silicis jau atlieka svarbų vaidmenį kai kuriose žemės gyvybės formose, tokiose kaip diatomos, vienaląsčiai dumbliai, pasižymintys silicio sienelėmis.
Pagrindinis klausimas yra toks: reikėtų stengtis mąstyti mažiau antropocentriškai, kai galvojame apie gyvybės formas, kurios tiesiogine prasme nėra iš šio pasaulio.
Bet iš kur galėjo kilti gyvybė Žemėje? Dvi pagrindinės teorijos bando paaiškinti jos kilmę. Pirmoji teigia, kad gyvybės pagrindai buvo atnešti į mūsų planetą iš meteorų, atskriejusių iš giliosios kosmoso. Antroji, priešingai, siūlo, kad šios molekulės susiformavo spontaniškai dėl geocheminių procesų.
Naujausi tyrimai atskleidė, kad daugelis meteoritų turi amino rūgščių, būtinų gyvybei, ir kad organinės molekulės kosmose rodo savitą „asimetriją”, teikdamos pirmenybę specifinei konfigūracijai, tokiai pačiai, kokią matome DNR ir baltymuose, kuriuos pažįstame.
Ar tai gali būti užuomina, kad gyvybė Žemėje turi nežemišką kilmę?
Tai reikštų, kad nesame vieni visatoje, ir iš tikrųjų jau žinome, kad taip yra. Astronomas Frankas Drake’as sukūrė lygtį, skirtą įvertinti protingų civilizacijų skaičių mūsų galaktikoje. Net ir optimistiškai vertinant, kalbama apie daugiau nei 12 000 potencialių civilizacijų tik Paukščių Take.
Atsižvelgiant į tai, kad stebimoje visatoje yra apie 200 milijardų trilijonų žvaigždžių, idėja, kad esame vienintelės protingos būtybės visatoje, atrodo gana neįtikėtina. Tikimybė būti vieniems yra vertinama kaip mažesnė nei viena galimybė iš 10 milijardų trilijonų.
