Jau dešimtmečius gyvename laikotarpyje, kai kiekvienas mūsų turimas daiktas yra pasmerktas trumpalaikiam gyvenimui. Kai kas sakytų, kad tai planuotas pasenimas, bet iš tikrųjų tai ir prasta medžiagų kokybė, susiduriant su būtinu gamybos sąnaudų didėjimu. Trumpai tariant: šuo, kuris kanda savo uodegą. Tačiau yra šviesa (tikrąja to žodžio prasme) tunelio gale: šimtmetinė lemputė, kuri jau 120 metų niekada neišsijungia ir neturi tokio ketinimo.
Šimtmetinė lemputė yra ilgiausiai veikianti pasaulyje: įjungta daugiau nei 120 metų ir niekada nepatyrė elektros tiekimo sutrikimų
Bet kaip įmanoma, kad lemputė veiktų taip ilgai? Paslaptis slypi jos unikalioje konstrukcijoje. Skirtingai nuo šiuolaikinių kaitrinių lempučių, kurios naudoja volframo siūlą, ji turi anglies siūlą, kuris yra žymiai atsparesnis.
Be to, lemputės kolba buvo rankomis pūsta ir užsandarinta vakuuminėje aplinkoje, sąlygos, kurios per dešimtmečius sumažino vidinių komponentų degradaciją.
Ekspertai spėja, kad ir nuolatinis naudojimas prisidėjo prie šio išskirtinio ilgaamžiškumo. Priešingai nei intuicija siūlytų, lemputės linkusios labiau sugesti, kai dažnai įjungiamos ir išjungiamos, dėl šiluminių įtampų, kurias patiria siūlas. Ji, priešingai, visada buvo įjungta, taip išvengdama šių nusidėvėjimo ciklų.
Galbūt jus domina: LED lemputės: kodėl pakeisti namų lempas
Bet vadinamosios Šimtmetinės šviesos istorija nėra tik technologinė įdomybė. Ji kelia klausimus apie dabartines gamybos strategijas, kurios labiau orientuotos į praktiką, skatinančią pakeisti produktą po daugiau ar mažiau trumpo laikotarpio, nei į ilgaamžiškumą.
O kas, jei šiuolaikinės lemputės būtų suprojektuotos tarnauti daug ilgiau nei dabar? Šis klausimas atveria įdomius scenarijus, ne tik aplinkosauginiu, bet ir ekonominiu bei socialiniu požiūriu.
Ilgaamžiškesni produktai galėtų sumažinti atliekų poveikį, taupyti vertingus išteklius ir pakeisti tai, kaip suvokiame ir naudojame technologijas kasdieniame gyvenime.
