Duomenys kalba aiškiai ir pasakoja stebinančią istoriją: po dešimtmečių nuolatinio tobulėjimo, vidutinis intelekto koeficientas mažėja keliose išsivysčiusiose šalyse. Bet kas slypi už šios nerimą keliančios tendencijos? Nuo gyvenimo būdo pokyčių iki švietimo kokybės, hipotezių yra daug ir ne visos leidžia ramiai miegoti.
Atvirkštinis Flynn efektas: kodėl intelekto koeficientas mažėja
Vadinamasis „atvirkštinis Flynn efektas” reiškia netikėtą XX amžiuje stebėto reiškinio pasikeitimą. Naujosios Zelandijos psichologas James Flynn dokumentavo, kaip kiekviena karta įgydavo apie 3 IQ taškus daugiau nei ankstesnė. Tačiau pastebėta gana nerimą kelianti tendencijos inversija.
Mokslininkai klausia apie šią regresiją, kuri paradoksaliai sutampa su technologijų sprogimu. Mūsų protai, kadaise treniruoti giliu skaitymu ir savarankišku mąstymu, vis daugiau kognityvinių funkcijų deleguoja įrenginiams.
Manfred Spitzer savo knygoje „Skaitmeninė demencija” pabrėžė, kaip šis gebėjimų perdavimas atrofizuoja kai kurias svarbias smegenų sritis.
Iš tikrųjų nerimą keliantis dalykas yra tai, kad šiuolaikinio švietimo kokybė žymiai veikia šį reiškinį. Šiuolaikinės švietimo sistemos teikia pirmenybę greitam praktinių įgūdžių įgijimui, o ne abstrakčiam ir kritiniam mąstymui. Ir tai yra ne kas kita, kaip derlinga dirva intelektualiniam skurdėjimui.
Yra keletas veiksnių, lemiančių šį atvirkštinį Flynn efektą. Jis nevienodai veikia skirtingus socialinius sluoksnius. Konkrečiai, koreliacija su aplinkos veiksniais atrodo reikšminga: dietos, turinčios daug ultraperdirbtų maisto produktų, laiko, skirto apmąstymams, sumažėjimas, nuolatinė skaitmeninė hiperstimuliacija.
Mūsų smegenys veikia kaip raumuo: kuo daugiau jį naudojame, tuo stipresnis jis tampa. Kai leidžiame technologiniams įrenginiams „mąstyti” vietoj mūsų (kaip kai naudojame dirbtinio intelekto modelį vietoj to, kad stengtumėmės mąstyti), iš esmės „perduodame” savo mąstymą išorėje.
Tai sukuria paradoksą: šiandienos jaunimas turi daugiau informacijos nei bet kada žmonijos istorijoje, tačiau atrodo, kad jiems sunkiau įvertinti, ar informacija yra teisinga ar klaidinga, susieti koncepcijas tarpusavyje ir giliai mąstyti apie sudėtingas problemas.
Kodėl taip atsitinka? Nes mes pripratome gauti greitus atlygius (patinka, pranešimai, momentiniai atsakymai), kurie suteikia greitą pasitenkinimą. Mūsų smegenys teikia pirmenybę šioms mažoms greito malonumo dozėms, o ne ilgesniam ir sunkesniam protiniam darbui, reikalaujančiam ilgalaikės koncentracijos.
Kitaip tariant: mes vystome smegenis, kurios puikiai randa informaciją greitai, bet mažiau geba atidžiai mąstyti apie tai, ką ta informacija reiškia.
