Trečiasis Nykštys yra novatoriška robotinė protezė, kuri prideda papildomą pirštą prie žmogaus rankos, tiksliau sakant, trečiąjį nykštį, tačiau jis yra šalia mažojo piršto. Šis belaidis įrenginys, sukurtas britų dizainerės Dani Clode, buvo sukurtas siekiant perkurti pačią protezų koncepciją, paverčiant juos tikromis kūno dalimis. Iš pradžių sukurtas 2017 m., Clode doktorantūros metu Karališkajame meno koledže Londone, Trečiasis Nykštys šiandien yra Londono universiteto koledžo (UCL) neuromokslininkų tyrimo centre, kurie tyrinėja, kaip žmogaus smegenys prisitaiko prie šio fizinio „išplėtimo”.

Papildomas pirštas, valdomas smegenų
3D spausdintas ir visiškai valdomas smegenų, Trečiasis Nykštys veikia per du mažus slėgio jutiklius, esančius ant kulkšnių, kurie leidžia atlikti tikslius ir intuityvius judesius.
Clode revoliucinė idėja yra įveikti tradicinį protezų kaip „pakeitimų” požiūrį, siekiant sukurti įrankius, kurie sustiprintų žmogaus gebėjimus.
Šis požiūris ne tik stumia technologijos ribas, bet ir atveria naujas perspektyvas, kaip galime sąveikauti su technologiniais įrenginiais ir savo pačių kūnu.
Eksperimentas, keičiantis žaidimo taisykles
Norint išbandyti Trečiojo Nykščio veikimą, buvo įtraukti dvidešimt dalyvių. Po trumpo pradinio mokymo jie buvo pakviesti naudoti robotinį pirštą savo kasdienybėje, laikotarpiams nuo dviejų iki šešių valandų per dieną. Dešimt iš jų gavo „neaktyvią” produkto versiją (t. y. fiksuotą protezą, kurio negalima valdyti), siekiant sukurti palyginimo grupę.
Stebėtinai, dalyviai išmoko naudoti trečiąjį nykštį su įspūdingu greičiu. Daugeliu atvejų naudojimas tapo toks natūralus, kad jie sugebėjo jį naudoti net atliekant blaškančias veiklas, kaip matematikos užduočių sprendimas ar net užrištomis akimis. Šis rezultatas parodo, koks intuityvus yra įrenginys ir kaip žmogaus smegenys gali prisitaikyti prie šių išplėtimo technologijų.

Smegenys prisitaiko prie Trečiojo Nykščio
Ypač įdomus tyrimo aspektas yra papildomo piršto poveikis smegenims. Naudojant magnetinio rezonanso skenavimus, tyrėjai stebėjo, kaip robotinės galūnės naudojimas laikinai pakeitė pirštų smegenų atvaizdavimą. Paprastai kiekvienas pirštas yra atvaizduojamas atskirai smegenyse; po protezo naudojimo ši atskirtis tapo mažiau ryški, tai rodo didesnę Trečiojo Nykščio integraciją į kūno sistemą.

Nors pokyčiai buvo minimalūs, jie vis tiek yra reikšmingi norint suprasti, kaip smegenys gali formuotis reaguodamos į naujas sensorines patirtis. Tamar Makin, pagrindinis tyrimo autorius, pabrėžė, kad „evoliucinis procesas nenumatė papildomų kūno dalių naudojimo. Norint išplėsti mūsų gebėjimus, smegenys turi perkurti biologinio kūno atvaizdavimą„.
Šeštasis pirštas kaip mokslo ir dizaino bendradarbiavimo rezultatas
Šis projektas parodo, kaip svarbu yra sinergija tarp neuromokslų, dizaino ir inžinerijos, siekiant kurti technologijas, kurios geriausiai išnaudotų mūsų smegenų gebėjimus. Paulina Kieliba, viena iš tyrėjų, dalyvavusių projekte, teigė: „Mūsų tyrimo sėkmė rodo glaudaus bendradarbiavimo tarp neuromokslininkų ir dizainerių vertę, siekiant užtikrinti, kad stiprinimo įrenginiai būtų saugūs ir visiškai išnaudotų mūsų smegenų mokymosi gebėjimus„.

Žingsnis į protezų ateitį su trečiuoju nykščiu
Su šiuo robotiniu pirštu Dani Clode sukūrė ne tik nepaprastą įrenginį, bet ir simbolį to, kas galėtų būti protezų ateitis: įrankiai, kurie ne tik pakeičia tai, ko trūksta, bet ir plečia žmogaus gebėjimus. Ši vizija gali radikaliai pakeisti mūsų santykį su technologija ir mūsų kūnu, vis labiau stumiant ribas to, ką laikome įmanomu.
Šaltinis: https://www.dday.it/redazione/39582/il-terzo-pollice-robotico-senza-fili-viene-guidato-dal-cervello-uno-studio-per-le-protesi-e-i-potenziamenti-del-futuro