Žemės gelmėse yra vieta, kur laikas atrodo sustojęs. Meksikos širdyje, paslėpta po Čihuahua dykumos dulkėmis, slypi neįkainojamas lobis. Tai yra Cueva de los Cristales, urvas, kuriame saugomi milžiniški selenito kristalai, kai kurie tokie dideli, kad juos galima apkabinti. Jo atradimas įvyko visiškai atsitiktinai 2000 metais, kai kai kurie kalnakasiai susidūrė su urvu, dirbdami Naikos kasykloje. Toliau pateikta nuotrauka, padaryta Alexander Van Driessche, yra tikras vaizdas, kaip šis magiškas vieta atrodo gyvai.
Ekstremali aplinka: iššūkis pragarui, kad pamatytum rojų
Leistis į Cueva de los Cristales yra patirtis, kuri ribojasi su žmogaus galimybėmis. Karštis yra dusinantis, drėgmė prisotina orą, užpildydama plaučius, o temperatūra siekia 50 laipsnių Celsijaus. Nepaisant nepalankių sąlygų, italų speleologų komanda, vadovaujama Tullio Bernabei, pradėjo drąsią ekspediciją, dėvėdami specialius šaldomus kostiumus, į kuriuos įdedami tikri ledo luitai, kad atlaikytų priešišką aplinką ir padidintų buvimo laiką urve. Alberto Villa sukurta infografika pateikia idėją apie urvų vietą kasykloje.
Cueva de los Cristales yra tokia ekstremali aplinka, kad laikoma viena iš mažiausiai svetingų vietų planetoje. Be ekstremalių temperatūrų, drėgmė siekia 90-99%, todėl kvėpavimas tampa sunkus, o žmogaus buvimas beveik neįmanomas be specialios įrangos. Nepaisant to, urvas turi unikalią ekosistemą, kuri traukia mokslininkų dėmesį. NASA tyrimai parodė bakterijų ir mikroorganizmų buvimą, kurie gyvena ekstremaliomis sąlygomis, maitindamiesi mineralais, ištirpintais vandenyje. Kai kurie iš jų, įstrigę kristaluose dešimtis tūkstančių metų, suteikia mokslininkams žvilgsnį į praeitį ir mūsų planetos pirmykštes gyvybės formas.
Kaip susidaro milžiniški kristalai?
Selenito kristalų formavimasis Cueva de los Cristales yra nepaprastas geologinis procesas, kuris yra milijonų metų transformacijų rezultatas. Viskas prasideda nuo mineralais turtingo karšto vandens, kuris prasiskverbia per kalkakmenio uolienas, ištirpindamas anhidritą ir išlaisvindamas kalcį bei sulfatą. Šie elementai nusėda urvo ertmėse, lėtai kristalizuodamiesi per tūkstantmečius, esant aukštai temperatūrai ir slėgiui, stabilioje aplinkoje. Ilgų laikotarpių ir unikalių aplinkos sąlygų derinys leido kristalams augti iki išskirtinių dydžių. Kai kurie iš jų yra vieno metro skersmens ir 15 metrų ilgio, kirsdami ertmę iš vienos pusės į kitą, sukurdami siurrealistinį ir užburiantį kraštovaizdį. Šis milžiniškas geodas su rausvu stogu priminė suakmenėjusią mišką ar kristalų karalystę, labai panašią į Kryptoną, Supermeno planetą.
Neaiški ateitis: išgelbėti Kristalų Urvą nuo užmaršties
Deja, Cueva de los Cristales yra pasmerkta vėl tapti nepasiekiama. Naikos kasykla, kurioje yra urvas, buvo uždaryta 2014 metais. Vanduo lėtai kyla, užliejantis kristalus, kurie vėl pradės vystytis, grįždami į pirmines sąlygas, palankias jų vystymuisi. Kad neprarastų galimybės pamatyti šį stebuklą savo akimis, Venta, italų speleologų komanda, kartu su Meksikos vyriausybe, dirba prie ambicingo projekto. Bendradarbiavimas siekia sukurti virtualią urvo kopiją, kad visi galėtų grožėtis jo grožiu ir išsaugoti jo atminimą būsimoms kartoms.
Senovinė reikšmė, priskirta selenito kristalams
Kristalai visada traukė žmogų, kuris jiems priskyrė simbolines reikšmes ir magiškas galias. Selenitas, ypač dėl savo blizgesio ir skaidrumo, siejamas su mėnuliu (pats pavadinimas kilęs iš Selenės, Mėnulio deivės) ir tyrumu, atstovaujant vidinei šviesai ir ryšiui su dieviškumu. Šis kristalas dažnai vadinamas ir skystąja šviesa. Cueva de los Cristales milžiniškos brangakmenės įgauna dar gilesnę reikšmę. Jos yra tolimos praeities ir galingos bei paslaptingos gamtos liudininkės, sukurdamos vietą, kuri yra tobula mokslo ir vaizduotės susitikimo vieta.
Šaltinis: https://www.radarmagazine.net/cueva-de-los-cristales/
