Buvo 1908 m. birželio 30 d., kai įvykis, sukrėtęs pasaulį, negrįžtamai pakeitė Žemės istoriją. Sprogimas, kurio mastai buvo epiniai (beje, štai kaip išsigelbėti, jei toks įvyksta), sunaikino daugiau nei 2 000 kvadratinių kilometrų plotą, akimirksniu nušlavęs visą mišką. Šis reiškinys, žinomas kaip „Tunguskos įvykis„, ilgą laiką skatino įvairiausias teorijas apie jo kilmę.
Tunguska 1908: diena, kai dangus sprogo
Dėka CNR Jūrų mokslų instituto ir Bolonijos bei Triesto universitetų pionieriško darbo, buvo atskleista šio šimtmečio paslaptis, kuri išskiria 1908 m. Tunguskos įvykį.
Jų tyrimas, paskelbtas žurnale „Terra Nova”, siūlo, kad mažas Čeko ežeras, esantis maždaug 10 km nuo sprogimo epicentro, galėtų būti krateris, paliktas asteroido fragmento, išgyvenusio pagrindinį smūgį. Smūgio banga, kurią sukėlė pastarasis, būtų prilyginama, pagal rekonstrukcijas, 8 balų žemės drebėjimui pagal Richterio skalę.
Kitas skaičius, kuris kelia šiurpą: sprogimo galia buvo tarp 10 ir 15 megatonų, tai yra apie tūkstantis Hirosimos bombų, kurias pažinome dėka dabar jau šedevro Christopher Nolan, Oppenheimer.
Per ekspediciją „Tunguska99” Italijos komanda naudojo pažangias povandeninės akustikos technikas, kad sudarytų ežero dugno žemėlapį ir surinktų nuosėdų mėginius. Analizės atskleidė anomalią morfologinę struktūrą, suderinamą su smurtiniu smūgiu pelkėtame miške.
Gali būti įdomu: Programinė įranga gali tiksliai simuliuoti asteroido kritimą ant mūsų miestų
Ežero forma, skirtinga nuo tipiškų natūralios kilmės Sibiro baseinų, ir nuosėdų sudėtis pateikė svarbius įrodymus, palaikančius kosminės kilmės hipotezę.
Pasak tyrėjų, sprogimas būtų ištirpdęs amžinąjį įšalą, nuolat įšalusį mūsų planetos gruntą, formuodamas aplinkinį kraštovaizdį ir daugiau nei šimtmetį efektyviai slėpdamas tikrąją ežero prigimtį.
Jei tai bus patvirtinta, šis atradimas galėtų turėti reikšmingų pasekmių suprantant kosminės kilmės katastrofinius įvykius ir jų poveikį mūsų planetai. Tunguskos smūgis, nors ir galingiausias tokio tipo įvykis istoriniu laikotarpiu, nėra vienintelis atvejis Žemės istorijoje. Panašūs įvykiai kartojosi per geologines eras, formuodami mūsų planetos paviršių ir įtakodami gyvybės evoliuciją.
Trumpai tariant, reikėtų stebėti potencialiai pavojingus kosminius objektus mūsų planetai prieš tai, kai bus per vėlu.
