Žmogaus technologinės pažangos istorija yra neatsiejama nuo iškastinio kuro. Bet kas nutiktų kitoje planetoje? Ar ateivių civilizacija galėtų vystyti pažangias technologijas be prieigos prie išteklių, panašių į mūsų anglį ar naftą? Tikriausiai darome klaidą manydami, kad gyvenimas ten yra antropocentriškas kaip ir Žemėje, bet kita vertus, negalime įsivaizduoti nieko kito.
O jei ateiviai būtų radę kitą būdą savo pramoninei revoliucijai įvykdyti?
Astrobiologas Lewis Dartnell pabrėžia esminį klausimą: industrializacija reikalauja tankios, gausios ir lengvai prieinamos energijos šaltinių. Žemėje perėjimas nuo medienos prie iškastinio kuro buvo katalizatorius, kuris paspartino mūsų technologinę pažangą.
Anglis suteikė reikalingą energiją mašinoms maitinti, metalams lydyti ir palaikyti didelio masto gamybos procesus. Tai tikrai buvo revoliucija tikrąja to žodžio prasme!
Tačiau čia egzistuoja fundamentalus paradoksas: tvarios energijos technologijoms reikia, kad jos būtų sukurtos, pramoninės infrastruktūros, kuri pati reikalauja didžiulių energijos kiekių. Paimkime saulės baterijas: jų gamyba apima itin energijai imlius silicio rafinavimo procesus, kad būtų galima sugauti Saulės energiją. Nors yra alternatyva ir ji taip pat yra ekologiška.
Kaip įveikti šį užburtą ratą be pirminio aukšto energijos tankio šaltinio?
Atsinaujinančios alternatyvos turi reikšmingų apribojimų pradinėse industrializacijos stadijose. Vėjo energija, nors ir švari, nepasiekia pakankamai aukštų temperatūrų pažangiai metalurgijai. Hidroelektrinė veiktų tik planetose, kuriose gausu skysto vandens, savybė, kuri visatoje nėra savaime suprantama.
Pripažįstant, kad mūsų požiūris yra „iškreiptas” dėl to, kaip gyvenimas Žemėje vystėsi, taip pat reikia atsižvelgti į esminį cheminį elementą: deguonį. Iki šiol mes neaptikome planetų su koncentracijomis, panašiomis į mūsų, kurios yra būtinos degimo procesams. Su šia prielaida, be deguonies, kaip ateivių civilizacija galėtų deginti bet kokį kurą?
Kitas dalykas, kurį žinome tikrai, yra iškastinio kuro formavimasis. Tai priklauso nuo specifinių geologinių sąlygų. Plokščių tektonika ne tik reguliuoja klimatą, bet ir sukuria sąlygas organinei medžiagai paversti energijos telkiniais. Planeta, neturinti šio mechanizmo, vargu ar išvystytų telkinius, panašius į mūsų.
Vis dėlto visata siūlo intriguojančias alternatyvas. Titane, Saturno mėnulyje, yra skystų angliavandenilių ežerai. Civilizacija, išsivysčiusi panašioje aplinkoje, galėtų išnaudoti šiuos išteklius, sekdama visiškai kitokiais technologiniais keliais nei mūsų.
Ir būtent tai noriu pabrėžti: kaip senovės romėnas nebūtų suvokęs šiuolaikinio naftos naudojimo, mes galime būti negalintys suprasti radikaliai skirtingų energijos paradigmų.
Galbūt klausimas, kurį turime užduoti sau, nėra ar ateivių civilizacija gali vystyti technologijas kaip mes, bet greičiau kaip mes turėtume tai daryti kitaip.
