Sidabrinis Banglentininkas su begalybės pirštine mums suteikia gilių apmąstymų apie Laisvės paradoksą

Naršydamas kolekcionavimo svetainėse aptikau 1993 m. Marvel komiksą What If…? #49. Čia pristatomas Silver Surfer su Begalybės Pirštine, kurią visi žinome priklausant (nors ir laikinai) tam blogiukui Thanosui. Tai privertė mane susimąstyti apie vieną dalyką: jei herojus su kilniausia širdimi galėtų formuoti realybę geram tikslui, kokie būtų rezultatai? Istorija atskleidžia, kad net ir pačios tyriausios intencijos gali sukelti katastrofiškas pasekmes, kai turi visišką realybės kontrolę.

Amžinas absoliučios galios dilema: refleksija įkvėpta Silver Surfer

Silver Surfer, visada vedamas gerų intencijų, naudoja savo naująją galią, kad pertvarkytų visatą, sukurtų ilgalaikę taiką ir pašalintų kančią. Tačiau netrukus jis susiduria su moraliniu dilema: kiek galima apriboti gyvų būtybių laisvą valią, kad primestum gėrį?

Šis klausimas, kuris persmelkia visą istoriją, primena garsųjį John Emerich Edward Dalberg-Acton, žinomo kaip Lord Acton, posakį: „Galia linkusi korumpuoti, o absoliuti galia korumpuoja absoliučiai„.

Komikso siužetas įgauna filosofinę reikšmę: kokios yra tokios beribės galios pasekmės. Ar teisinga primesti taiką ir harmoniją individualios laisvės sąskaita? Ir kas gali pasisavinti teisę priimti tokius svarbius sprendimus viso kosmoso likimui? Per Silver Surfer kelionę suprantame, kad net ir kilniausios intencijos gali pakenkti, kai turi absoliučią realybės kontrolę.

Gali sudominti: Tai nebus Thanos Begalybės Pirštinė, bet labai panaši

Ši tema turi daugybę atitikmenų realiame pasaulyje. Pakanka pagalvoti apie totalitarinius režimus, kurie istorijos eigoje žadėjo klestėjimą per visuomenės kontrolę.

Pavyzdžiui, Sovietų Sąjunga siūlė lygybės utopiją, bet galiausiai sukūrė priespaudos sistemą. Panašiai, net ir šiuolaikinėse demokratijose kartais matome bandymus primesti „socialinę harmoniją” per cenzūrą ar nesutarimų slopinimą.

Trumpai tariant, net kai veikiama „aukštesnio gėrio” labui, bandymas prievarta pašalinti konfliktus neišvengiamai veda prie priešingų rezultatų. Ištvermingiausios visuomenės dažnai yra tos, kurios išgyveno ir įveikė krizių momentus.

silver surfer senoje komikso nuotraukoje, dėvintis begalybės pirštinę

Pokario Japonija, po susivienijimo Vokietija, post-apartheido Pietų Afrika yra visi emblematiški atvejai, kaip tikrasis socialinis augimas kyla iš konstruktyvaus įtampų valdymo, o ne iš jų pašalinimo, be to, prievartinio.

Silver Surfer, kaip ir bet kas kitas, susiduria su filosofiniais ir etiniais paradoksais.

Pirmasis galėtų būti identifikuotas kaip laisvės paradoksas (šiek tiek kitoks nei Popperio pasiūlytas tolerancijos paradoksas). Primesti visuotinę taiką neišvengiamai reiškia atimti iš žmonių jų laisvą valią.

Bet be pasirinkimo laisvės, ar gali egzistuoti tikra taika, net jei tai reiškia galimybę pasirinkti konfliktą? Įsivaizduokite gražų, tvarkingą, puikiai apkarpytą, bet dirbtinį sodą, todėl neturintį gamtos „chaoso” grožio.

Gali sudominti: Žaibas (beveik) trenkė į Laisvės statulą (VIDEO)

Giliau žvelgiant į žmogaus sielą, negalima nesvarstyti apie patirtinę perspektyvą. Kančia, nors ir skausminga, yra neatsiejama žmogaus patirties dalis, kuri jį formuoja, augina ir formuoja jo realybės suvokimą.

Jei galvojame apie komiksų personažą, net ir jo kilnumas gimė per skausmo ir vėlesnio atpirkimo patirtis. Taigi kančios pašalinimas reikštų ir bet kokių (ar beveik visų) moralinio augimo galimybių pašalinimą.

Žmogaus korupcija yra dar vienas skyrius, kurį reikia aptarti, ypač kai korumpuoja galia. Kaip istorija moko, didesnei galiai atitinka didesnė „moralinės korupcijos” tendencija. Keletas pavyzdžių: Prancūzijos revoliucija, kuri išsigimsta į Terorą, komunistinės revoliucijos, kurios virsta diktatūromis…

Tai ne todėl, kad tas, kuris ją turi, yra iš prigimties blogas, bet todėl, kad galios turėtojo (figūratyviai, kas turi Galios Pirštinę) perspektyva palaipsniui iškraipoma. Pavyzdžiui, komikse matome, kai Silver Surfer pradeda matyti save kaip aukščiausią visatos moralės arbitra.

Apibendrinant, kaip ir Marvel personažas, turime priimti, kad nėramagiško sprendimo” žmonijos problemoms. Tikra taika kyla iš kantrios sistemų kūrimo, kurios leidžia žmonėms spręsti savo konfliktus ir augti kartu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button